Joga | Ginsve
5
post-template-default,single,single-post,postid-5,single-format-standard,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-10.0,wpb-js-composer js-comp-ver-4.12,vc_responsive
 

Joga

Joga

 

       Joga tai išbaigta mokymo sistema apie kūną, protą ir vidinę dvasią. Joga yra disciplinuotas gyvenimas, pagrįstas principu „gyventi kukliai, mąstyti giliai“. Senovės jogai kūną laikė transporto priemone, kad automobilis važiuotų reikia tepalų, akumuliatoriaus, aušinimo sistemos, tinkamų degalų ir protingo vairuotojo. Taip pat ir su žmogaus kūnu, norint, kad jis gerai funkcionuotų, reikia patenkinti būtiniausius jo poreikius. Joga – tai kelias pažadinti savyje šią laikinai primirštą pajautą, atrasti ir sugrįžti į Šaltinį, kurio dalimi esame ir visada buvome.

 

Pagrininiai jogos principai pagal Shivananda jogos mokyklą:

      1.Kūno lavinimas – asanos

      2.Jogų kvėpavimas – pranayama

      3.Tinkamas atsipalaidavimas – savasana

      4.Mityba – Vegetarinė mityba

      5.Pozityvus mąstymas ir meditacija – vedanta ir dhyana.

 

 1.      Kūno lavinimas – asanos. Asana iš sanskrito kalbos išvertus reiškia stovimą pozą. Asanos turi visapusišką poveikį, kuris siekia gerokai toliau už paprastą fizinio kūno  lavinimą. Asanos akcentuoja gilų kėpavimą, judesius ir mentalinę konentraciją.

Pagal Shivananda jogos mokymą pamokos struktūrą sudaro: prananyamma (jogos kvėpavimas), saulės pasveikinimas,   12 pagrindinių asanų, gilus atsipalaidavimas (shavansana)

Pagrindinės asanos: stovėsena ant galvos, žvakė, plūgas, žuvis, lenkimasis į priekį sėdint, kobra, skėrys, lankas, stuburo sukimas, lenkimasis žemyn, trikampis.

Dažniausiai suprantame jogą ir žinome tik kaip kūno lavinimą, tačiau joga yra daugiau nei paprasta kūno mankšta, joga tai kūno ir dvasios vienovė, tai kelias į savo vidinį pasaulį. Jogos asanos, tai daugiau nei tempimas, taisyklingai atliekant, jos atveria energijos kanalus, čakras ir psichologinius centrus. Derinant su kvėpavimu nuraminamas protas. Jogos asanų nauda yra pastebima trijuose lygmenyse: fizinaime, dvasiniame ir energetiniame.

 

2.        Jogų kvėpavimas – pranayama. Kvėpavimas yra išorinė pranos (gyvybinės energijos) išraiška.  Kvėpavimas jogoje yra „kvėpavimas pilvu“, pilnas jogos kvėpavimas ir pranayama. Taisyklingas kvėpavimas pagerina koncentraciją, padidėja emocijų kontrolė pagerėja kūno valdymas ir koordinacija.

 

3.      Tinkamas atsipalaidavimas – savasana. Galutinis atsipalaidavimas jogos pamokoje, padeda atpalaiduoti ne tik fizinį, bet ir dvasinį kūną. Ritmingas ir koncentruotas kvėpavimas atsipalaidavimo pozose padeda nuraminti mintis, jausmus, emocijas. Žmogaus protas yra perkrautas informacijos, nuolat juntama proto štampa, kurią sukelia esami ir įsivaizduojami rūpesčiai. Nulatinis stresas gali privesti  prie visiško ienergijos šsekimo, tuomet atsiranda proto nuovargis, žmogus tampa nedarbingas, kyla įvairios emocinės problemos. Labai svarbu kiekvieną dieną rasti bent truputėlį laiko skirti proto atpalaidavimui. Jogos kvėpavimo pratimai ugdo gebėjimą mintims nuraminti protą.

 

4.        Mityba – vegetarinė mityba.  Jogoje sakoma „esame tokie, kokį maistą valgome“ . Jogai į kūną žiūri, kaip į sielos buveinę, todėl su juo elgiasi labai pagarbiai. Jogai valgo suderintą, paprstą, vegetarinį maistą, kuris ne tik suteikia energijos, bet ir palaiko kūno bei dvasios skaistumą.

 

5.       Meditacija – pozityvus mąstymas. Meditacija tai jogos praktikos šerdis, pagrindinė jos priemonė bei tikslas. Meditacija yra sąmonės būsena, kurią suvokiame intuityviai. Svamis Višnudevananda teigia, kad reguliariai medituojant protas tampa skaidrus, o motyvai tyri. Pasąmonė atveria paslėptus žinių klodus, padedančius geriau suvokti save ir mūsų ryįš su pasauliu. Ribotas individualumas po truputį ištirpsta prasiplėtusioje sąmonėje. Išsilaisvinusios viršsąmonės, arba intuityvinės galios veda į kupiną išminties ir ramybės gyvenimą.

Tags: